Šis klausimas, gimus Oskarui, skrieja mano adresu vis dažniau. Ir kartais būna net nepatogu jo sulaukti, nes… nespėju arba spėju miego sąskaita :)
Šiandien apie motinystės ir darbo/nuosavo verslo derinimą. Jeigu toks reiškinys apskritai egzistuoja.
Nesupraskite manęs neteisingai. Viskas TIKRAI ĮMANOMA! Kitaip juk su kūdikiu ir paskui jau vaiku ant rankų neišleisčiau 2 knygų, nevykdyčiau e-prekybos ir nekurčiau viso likusio turinio, o įmonės sąskaitoje nebūtų tų skaičių, kuriais galiu džiaugtis ir didžiuotis.
Turint omenyje, kad mūsų nuostabus sūnus net su temperatūra yra max aktyvus! Kas yra likęs su juo bent 2-3h, patvirtina, jog su juo yra reikalų ir verta ploniau apsirengti :) maža to, jis apsėstas visų įmanomų mygtukų, o telefoną nuolat laikau paslėptą, nes kitaip nelabai įmanoma.
Čia stebtelėsiu pabrėžti, jog telefonas - pagrindinis mano darbo įrankis, kuriuo net negaliu naudotis :)) ką jau kalbėti apie klausimą, kurio neseniai sulaukiau: “Tai tu net pascrollinti negali..?”.
Ne 😅
Bet visa tai nėra priežastis kažko atsisakyti! To, kas maitina sielą, kas pakylėja ir padaro mamą laimingą.
Štai ir šį tekstą rašau Oskarui užmigus pietų miego. Bet visa tai nėra priežastis kažko atsisakyti! To, kas maitina sielą, kas pakylėja ir padaro mamą laimingą. Maksimaliai banalus pasakymas, bet visiems vaikams išties reikia laimingų mamų. Ar tai bus ta, kuri su draugėmis išeis išgerti kavos, ar pasilepins masažu, ar įdarbins kūrybinį potencialą ir troškimą dirbti, nes būtent tokiu būdu jaučia vidinį švytėjimą ⭐️
Viso to esmė, kad NIEKADA nebus viskas 100%. Iš serijos “ir vilkas sotus, ir avis sveika”. Net ekonomikoje yra dėsnis, kad neįmanoma išlaikyti tobulos proporcijos tarp laiko, kokybės ir pinigų. Nori greičiau, bus brangiau. Nori pigiau, bus daroma ilgiau arba prastesnės kokybės.
Tas pats ir su motinystės bei darbo derinimu. Man rodos, tikrai neįmanoma be pagalbos iš šono. Kai su drauge kalbėjome apie mamas, kurios 100% realizuoja save profesine prasme, ji iškart paklausė: “Kažin, kiek seneliai jiems padeda?”. Tai ne priekaištas! Tai tiesiog dažnas faktas. Pas kažką seneliai, pas kažką auklė, bet tikrai ne kokybiškas darbas visada kartu su vaiku. Tos, kurios bandė, pritariate?
Na, arba miego trūkumas kaip pas mane, nes dalykus darai paryčiais ar net naktimis. Kartais - kai susiderinti su vyru arba aukle, tai įmanomi ir dieniniai reikalai :)
“Tai vienas iš mano gyvybinių poreikių, saviraiška ir malonumas. Būtų skaudu, jei viso to daryti negalėčiau, – mano vaikas turėtų nelaimingą mamą.”
Čia įdėjau citatą iš nuostabaus interviu lrt.lt, kuriam mane pakalbino visiška žodžio meistrė Eimantė Juršėnaitė. Jo pavadinimas ir nuoroda: “Liucina Rimgailė apie saviraišką ir motinystę: mūsų su sūnumi santykiui pertraukėlės yra į naudą”. Būtinai paskaitykite, ten papasakojau dar daugiau visko!
Ir taip, aš dievinu Oskarą!
Taip, jam gimus kažkiek sumažinau savo lūkesčius, o jo poreikiai man yra prioritetas #1. Ir kaip sako mano draugė Ieva Dūdaitė - įstojau į klubą, kai laiką ne planuoji, o laviruoji, nes nežinai nuo kuo prasidės nauja diena :)
Visgi nenoriu ir nežadu atsisakyti to, kas rusena gyvybės ir optimizmo liepsnelę manyje. Be to, tai susiję ir su finansiniu saugumu, apie kurį kitą kartą ;)
Ar įmanoma (...) matomus pavyzdžius internete pasitelkti TIK kaip paskatinimą tobulėti, augti ir siekti daugiau? Ir būtinai per noro, troškimo, vidinio užsidegimo, o ne nevisavertiškumo jausmą!
Trokštu, kad mažiau soc.tinklams atsparios moterys matytų dalykus kaip yra! Kad negalvotų, jog iš 10 skirtingų paskyrų atstovių surinktos savybės turi tilpti jose, nes kitaip - tu nevykėlė. Kodėl mes apskritai tam pasiduodame? Ar įmanoma mankštinti ir auginti kritiškesnio mąstymo raumenį? Atitinkamai jaustis laimingomis savo kailyje, o matomus pavyzdžius internete pasitelkti TIK kaip paskatinimą tobulėti, augti ir siekti daugiau? Ir būtinai per noro, troškimo, vidinio užsidegimo, o ne nevisavertiškumo jausmą!
Viliuosi, jog taip! Nekantriai lauksiu ir jūsų minčių šia tema :)
Su meile ir šypsena,
Liu